Ataskaita

pict1520.JPG 

ATASKAITA

Š. m. rugpjūčio 9 dieną Vilniaus medžiotojų draugija ir Nemenčinės miškų urėdija surengė kraujasekių varžybas. Varžybos vyko Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijoje. Bandymai prasidėjo 9 val., baigėsi 14 val.

Teisėjavo: FCI Nacionalinės kategorijos ekspertai V.Lakneris, G. Petelis, E. Cirkin, V. Tamošiūnas, D. Noreika, E.Sakalauskas.

Oro sąlygos: Gegužės 8 d. vakare darant varžyboms pėdsakus oro temperatūra buvo apie +20 C°, oras sausas, giedra. Naktį nelijo. Rugpjūčio 9 d. oras taip pat buvo sausas, oro temperatūra apie 25 C°. Oro sąlygos varžyboms rengti buvo palankios.

Vietovės sąlygos: Varžybos pėdsakas buvo paklotas vidutinio brandumo pušyne su pomiškiu.

Pėdsakų paklojimas. Rengiant dirbtinį kraujo pėdsaką buvo panaudota 0,25 litro šerno kraujo. Jo ilgis apie 600 metrų. Jis prasidėjo įbesta į žemę nulaužta šakele – ,, pašovimo vieta“. Dirbtiniai pėdsakai turėjo 2 kampus, kurie prasidėjo ,,guoliu“. ,,Guolis“ buvo daromas prakapstant miško paklotę iki žemės, jo plotas apie 0,25 m2. Pėdsakų gale buvo padėtas iškimštas šernas. Pėdsakas buvo pažymėtas dažais ant medžių. Šie ženklai turi būti matomi tik atsisukus atgal. Buvo padaryti 9 pėdsakai. Atstumas tarp jų buvo daugiau kaip 200 metrų.

Vieno pėdsako praklojimo laiko sąnaudos apie 40 min., pėdsako sekimo laiko sąnaudos apie 20 min.

Varžybose dalyvavo 9 šunys. Veislės: Lietuvių skalikai – 3 vnt.

Rusų europinė laika – 1 vnt;

Vakarų Sibiro laika – 1 vnt.

Biglis – 1 vnt.

Ilgaplaukis taksas – 1 vnt.

Šiurkščiaplaukis taksas – 1vnt.

Trumpaplaukis foksterjeras – 1 vnt.

Sekimo pėdsakais aprašymas :

Pėdsakas Nr. 1. Darius Buslavičius su Vakarų Sibiro laika “LEDI”.

Ledi ne iš karto susidomėjo pėdsako pradžia. Kiek pasekusi pėdsaku nuklydo į šalį. Iki pirmo guolio teisėjams teko taisyti dar kelias jos klaidas. Nuo guolio, kur pėdsakas darė posūkį, Ledi nustojo domėtis pėdsaku ir teko nutraukti paiešką. Susidarė įspūdis, kad Ledi neparuošta sekti tokio senumo pėdsakais.

Pėdsakas Nr. 2. Gintaras Gaidauskas su lietuviu skalike „MĖTA“.

Mėta nelabai užtikrintai pradėjo sekti ir dar pradinėje atkarpoje, kur vedlys mato, kur eina pėdsakas, nuklydo į šalį ir vedlys turėjo ja pataisyti. Vėliau Mėta tarsi supratusi, ko iš jos reikalaujama, kuri laiką ėjo teisingai, tačiau klaidu tolimesniame sekime išvengti nepavyko. Klaidas darė ir vedlys. Mėta pajutusi, kad pametė pėdsaką, bandė jį susirasti, o vedlys nukreipė ja menamai teisinga linkme ir nukrypo į šalį. Kelis kartus teisėjams teko taisyti Mėtos klaidas. Suradus žvėrį, Mėta rodė susidomėjimą šerno iškamša ir ją aplojo. Sekimas pėdsaku buvo įvertintas 2 balais, o elgesys prie surasto žvėries – 4 balais.

Pėdsakas Nr. 3. Mari-Ann Rehk su ilgaplaukiu taksu „JAHISARV PLUTO“.

Patyrusi vedlė ir patyręs šuo. Šuo greitai susirado pėdsako pradžią ir neskubėdamas ėmė sekti. Sekimo metu šuo kelis kartus pametė pėdsaką, bet labai greit pats pastebėdavo savo klaidą ir ją ištaisydavo be teisėju pagalbos. Suradus žvėrį, šuo elgėsi ramiai, trumpai apuostęs šerno iškamšą, ja paliko. Norėtusi matyti daugiau šio šuns azarto prie surasto laimikio. Sekimas pėdsaku ir elgesys prie žvėries buvo įvertinti maksimaliais balais – ketvertais

Pėdsakas Nr. 4 Saulius Tamulionis su bigliu „PIXEL MAGNA“

Pixel Magna labai įdėmiai ir neskubant ištyrė pėdsako pradžią ir pasirinkęs teisingą krypti pradėjo sekti. Šuo sekė labai atidžiai uostinėdamas kiekvieną žingsnį, tačiau jauno šuns patirties stoka lėmė tai, kad kelis sykius Pixel Magna nuklydo į šalį matyt žvėrių paliktais šviežiais pėdsakais ir teisėjams teko taisyti klaidas. Suradus žvėrį, šuo atsargiai ,iš tolo apžiūrėjo šerno iškamša ir priėjo artyn. Rodė susidomėjimą laimikiu ir jo nedraskė. Už elgesį prie žvėries buvo įvertintas 4 balais, o už sekimą su pavadžiu gavo 2 balus.

Pėdsakas Nr. 5 Aurimas Liberis su trumpaplaukiu foksterjeru „JŪRA ŽALIOSIOS PABAISOS“

Geras startas. Jūra greitai susirado pėdsako pradžią ir pradėjo juo sekti. Praėjus apie 150 metrų ir priėjus pirmąjį guolį Jūra ilgai jį apuostinėjo. Jai buvo sunku surasti tolimesnį pėdsaką nuo pirmojo guolio. Ji jau buvo pradėjusi sekti reikiama kryptimi, tačiau jai sutrukdė pats vedlys, kuris greičiausiai pamanė, kad Jūra seka ne ta kryptimi. Tuomet Jūra pradėjo eiti kita kryptimi ir teisėjams nutarus, kad ji pati nebesugės išsitaisyti, Jūra ir jos vedlys buvo atšaukti prie pėdsako. Jūra pradėjo sekti teisinga kryptimi. Pėdsako atkarpoje iki antrojo guolio Jūra padarė dar vieną klaidą ir pati nesugebėjo išsitaisyti. Antrąjį guolį Jūra taip pat ilgai apuostinėjo ir surado teisingą kryptį. Likus iki pėdsako pabaigos apie 50 metrų Jūra užuodė pėdsako gale esančią šerno iškamšą ir ryžtingai nubėgo link jos. Truputį Jūrai leidus pauostyti šerno iškamšą, jos vedliui buvo nurodyta grįžti apie 50 metrų ir paleisti Jūra be pavadėlio. Jūra vėl ryžtingai nubėgo prie šerno iškamšos ir vėl pradėjo ją apuostinėti. Už sekimą pėdsaku Jūrai skirti 2 balai iš 4 galimų ( 2 balai minusuoti už pėdsakų metimus). Už elgesį prie surasto žvėries Jūrai skirti 4 balai.

Apibendrinant Jūros ir jos vedlio darbą galima padaryti šias išvadas : Jūra turi geras savybes sekti kraujo pėdsaku (labai domisi krauju), jai tik trūksta paruošimo sekti senesniu pėdsaku. Pažymėtina ir Jūros vedlio nepakankama patirtis (pirmą kartą Jūra klaidą padarė dėl vedlio klaidos). Taip pat pažymėtina, kad Jūros vedlys Aurimas tinkamai reagavo į teisėjų pastabas ir pėdsako pabaigoje jo ir Jūros bendradarbiavimas sekant pėdsaku žymiai pagerėjo.

 

Pėdsakas Nr. 6 Povilas Daugėla su lietuvių skalike „ŠAUKLE“.

Sunkus startas. Šauklė labai sunkiai susirado pėdsako pradžią. Ji atrodė sutrikusi. Pradėjusi sekti pėdsaku Šauklė lėtai nusekė iki pirmojo guolio (apie 150 metrų). Nuo pirmojo guolio Šauklė taip ir nesugebėjo surasti pėdsako ir po to kai ji trečiąjį kartą buvo atšaukta ir nepradėjo sekti reikiama linkme. Bandymas buvo nutrauktas. Balų už sekimą pėdsaku neskirta.

Apibendrinant Šauklės ir jos vedlio darbą galima padaryti išvadas : Šauklė dar neparuošta sekti tokio senumo pėdsaku, tačiau jos darbo stilius yra geras – ji pėdsaku seka lėtai ir ateityje iš jos turėtų gautis geras kraujasekis šuo. Kontaktas tarp Šauklės ir jos vedlio Povilo geras.

Pėdsakas Nr. 7 Mari-Ann Rehk su šiurkščiaplaukiu taksu „FERDINANDS CEMARO“.

Geras startas. FERDINANDS CEMARO nedelsdamas pradėjo sekti pėdsaku, bet jis labai skubėjo. Šis skubėjimas nulėmė tai, kad jis praėjo pėdsako kampą, buvusį prie pirmojo guolio. Kadangi FERDINANDS CEMARO pats nesugebėjo išsitaisyti klaidos, todėl jis su savo vedle Mari buvo atšaukti prie pėdsako, o Mari dar buvo padaryta pastaba, kad neleistų savo šuniui skubėti. Pėdsako atkarpoje iki antrojo guolio FERDINANDS CEMARO dar kartą suklydo ir nesugebėjo pats išsitaisyti. Už sekimą pėdsaku FERDINANDS CEMARO skirti 2 balai iš 4 galimų ( 2 balai minusuoti už pėdsakų metimus). Už elgesį prie surasto žvėries FERDINANDS CEMARO skirti 2 balai iš 4, nes nerodė reikiamo susidomėjimo surasta šerno iškamša.

Apibendrinant FERDINANDS CEMARO ir jo vedlės Mari darbą galima padaryti šias išvadas : FERDINANDS CEMARO pripratęs sekti daug „šviežesniu“ pėdsaku. Jis yra labai „karšto“ charakterio, todėl jam sunkoka susikoncentruoti ir sekti tokio senumo pėdsaku. Kontaktas tarp FERDINANDS CEMARO ir Mari geras.

Pėdsakas Nr. 8 Remigijus Ječius su lietuviu skaliku „JARIU“.

Geras ir greitas startas. Jaris greitai pradėjo sekti pėdsaku, tačiau praėjęs apie 100 metrų susidomėjo pašaliniu kvapu ir buvo truputį nuklydęs nuo pėdsako. Truputį pasidomėjęs pašaliniais kvapais (gali būti, kad tai buvo šviežias kito gyvūno pėdsakas), Jaris savarankiškai sugrįžo prie pėdsako. Sugrįžęs prie pėdsako Jaris pradėjo greitai juo sekti ir tai tesėsi iki pat pėdsako galo. Atėjęs iki šerno iškamšos Jaris parodė reikiamą susidomėjimą. Nedraskė jos. Užsekimą pėdsaku bei elgesį prie surasto žvėries Jariui skirta po 4 balus.

Apibendrinant Jario ir jo vedlio Remigijaus darbą galima padaryti šias išvadas : Jaris tinkamai paruoštas dirbti tokio senumo pėdsaku; sekdamas pėdsaku beveik neatitraukia galvos nuo žemės; labai geras kontaktas tarp Jario ir Remigijaus; vedlys taip pat turi reikiamą patirtį.

 

Pėdsakas Nr. 9 Darius Buslavičius su rusu europine laika „BARTU“.

Bartas net nepradėjo sekti pėdsaku. Jis visiškai nesidomėjo žvėries „pašovimo“ vieta, kurioje paprastai pilama daugiau kraujo. Susidarė vaizdas, kad Bartas visiškai neparuoštas tokiam darbui. Bartui nepradėjus sekti pėdsaku, bandymas buvo nutrauktas.

 

Šių varžybų metu maloniai nustebino lietuvių skalikų mėgėjų komanda. Tikrai labai geri rezultatai. Teisėjų komisijos manymu lietuvių skalikai turi labai didelį potencialą buti sėkmingai naudojami sužeistų kanopinių žvėrių paieškai.

ataskaita-kraujasekiu-varzybu-nemencineje-1.html

G. Petelis

E. Cirkin

V.Lakneris

D.Noreika

V.Tamošiūnas

E.Sakalauskas

Įrašas paskelbtas temoje Straipsniai lietuvių kalba. Išsisaugokite pastovią nuorodą.